ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiais įstatais reglamentuojama Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (toliau tekste – ir Asociacija) veikla. Asociacijos oficialus pavadinimas – Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija. 
2. Asociacija – profesiniu pagrindu ir savanoriškumo principu jungianti Lietuvos bendrosios kompetencijos, administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo teisėjus asociacija, turinti juridinio asmens teises.
Asociacijos teisinė forma – asociacija. Asociacijos veiklos laikotarpis – neribotas. Asociacijos finansiniai metai – kalendoriniai metai.
Asociacijos buveinė – Gedimino pr. 40/1, Vilnius. Asociacijos kodas – 9161216.
3. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės norminiais aktais bei šiais įstatais. 
Asociacija gali įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, numatytiems Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir šiuose įstatuose. Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja šiems įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.

II. ASOCIACIJOS VEIKLOS TIKSLAI

 4. Asociacijos tikslai bei veiklos sritys ir rūšys:
a) puoselėti ir plėtoti teismo ir teisėjų nepriklausomumą, stiprinti teisėjų ir teismo savivaldą,
b) padėti teisėjams įgyvendinti jų teises,
c) bendradarbiauti su teisininkų organizacijomis Lietuvoje ir kitose šalyse, dalyvauti rengiant bei tobulinant teisės aktus, susijusius su teismo ir teisėjų veikla,
d) kelti teisėjų profesijos prestižą ir puoselėti teisėjų korpuso tradicijas,
e) dalyvauti teisėjų profesinio tobulinimo veikloje.
5. Asociacijos veiklos būdai: teisėjų konferencijų, seminarų, diskusijų organizavimas, aktualių klausimų svarstymas visuotiniame narių susirinkime ir valdyboje, nutarimų, rezoliucijų ir pareiškimų priėmimas bei jų įgyvendinimas.

III. ASOCIACIJOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
 

6. Asociacijos nariai – savanoriškai į ją įstoję Lietuvos bendrosios kompetencijos, administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo teisėjai. Asociacijos nariu laikomas teisėjas sumokėjęs visuotinio narių susirinkimo nustatytos sumos nario mokestį iždininkui – narių sąrašo tvarkytojui.
7. Asociacijos narių sąrašą tvarko iždininkas – narių sąrašo tvarkytojas.
8. Narystė Lietuvos teisėjų asociacijoje pasibaigia:
a) atleidus iš teisėjų pareigų,

b) išstojus iš Asociacijos,
c) pašalinus iš Asociacijos,
d) Asociaciją likvidavus.

9. Asociacijos nariai, atleisti iš teisėjo pareigų dėl amžiaus ar sveikatos būklės, jiems pageidaujant, laikomi Asociacijos Garbės nariais. 
10. Už šiurkščius įstatymo, teisėjo etikos bei šių įstatų pažeidimus, Asociacijos valdybos teikimu Asociacijos visuotinis susirinkimas gali pašalinti narį iš Asociacijos. Laikotarpyje iki Asociacijos visuotinio susirinkimo valdyba turi teisę sustabdyti šiurkščiai įstatymus, teisėjo etiką ar Asociacijos įstatus pažeidusio nario įgaliojimus.
11. Narys turi teisę:
– dalyvauti Asociacijos renginiuose,
– dalyvauti Asociacijos valdymo organų rinkimuose,
– būti išrinktas į Asociacijos valdymo organus,

– prašyti Asociacijos suteikti konsultaciją dėl teisių įgyvendinimo, o prireikus, ir pagalbą.
12. Narys privalo:
– laikytis šių įstatų reikalavimų,
– savo elgesiu ir veikla didinti Asociacijos vaidmenį visuomenėje,
– saugoti Asociacijos nario garbę, nežeminti jos autoriteto,
– reguliariai mokėti nario mokestį.
 

IV. ASOCIACIJOS STRUKTŪRA IR VALDYMO ORGANAI
 

 13. Apygardų teismų veiklos teritorijoje, kur yra ne mažiau kaip 3 Asociacijos nariai, siekiant aktyvinti Asociacijos narių veiklą, gali būti steigiami Asociacijos skyriai. Skyrius steigia Asociacijos valdyba, kuriai jie yra pavaldūs. Skyriai neturi juridinio asmens statuso. Skyriai savo veiklą derina su Asociacijos valdyba. Jų veiklą gali nutraukti visuotinis narių susirinkimas Asociacijos valdybos teikimu.
14. Lietuvos teisėjų Asociacijos valdymo organai:

  • visuotinis narių susirinkimas,
  • valdyba,
  • Asociacijos pirmininkas.

15. Visuotinis susirinkimas yra aukščiausias Asociacijos valdymo organas, turintis teisę:
a) svarstyti visus veikloje iškilusius klausimus, jei pagal Asociacijų įstatymą ir šiuos įstatus tai nepriskirta kitų Asociacijos organų kompetencijai;
b) keisti Asociacijos įstatus;
c) rinkti ir atšaukti Asociacijos valdybos narius, o iš jos narių rinkti Asociacijos pirmininką; 
d) rinkti revizijos komisiją;
e) nustatyti stojamojo įnašo ir nario mokesčio dydį bei jų mokėjimo tvarką, kuri patvirtinama atskiru dokumentu;
f) pašalinti narį;
g) tvirtinti Asociacijos metinę finansinę atskaitomybę;
h) priimti sprendimą dėl Asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo).
16. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą.Visuotinio narių susirinkimo sprendimai priimami atviru, o susirinkimui nutarus – slaptu balsavimu paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šių įstatų 15 punkto b ir h papunkčiuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis).
Sprendimas dėl Asociacijos įstatų keitimo ir Asociacijos pertvarkymo ar pabaigos priimamas kvalifikuota 2/3 (dviejų trečdalių) susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Asociacijos narių. 
Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Asociacijos organams spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų, išskyrus šių įstatų 15 punkto c papunktyje nurodytą klausimą bei priimti sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu.
17. Visuotinį narių susirinkimą sušaukia Asociacijos valdyba paprastai kartą per metus. Valdyba privalo sušaukti per vieną mėnesį neeilinį visuotinį narių susirinkimą, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip dešimt procentų Asociacijos narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip pusė Asociacijos narių.
Sprendimai neeiliniame visuotiniame narių susirinkime priimami šių įstatų 16 punkte nustatyta tvarka.
18. Jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visuotinio narių susirinkimo posėdžio turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo Asociacijos narių. 
19. Asociacija dokumentus ir informaciją apie Asociacijos veiklą nariams siunčia per teismus, kuriuose Asociacijos nariai dirba teisėjais, arba per atitinkamo apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbančius valdybos narius. Su informacija apie Asociacijos veiklą nariai taip pat gali būti supažindinami Asociacijos internetiniame tinklapyje.
20. Asociacijos veiklai vadovauja valdyba, susidedanti iš Asociacijos pirmininko, pavaduotojo, iždininko-narių sąrašo tvarkytojo ir 12 narių, išrinktų visuotiniame susirinkime trejiems metams.
21. Valdyba formuojama tokiu principu: iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų teismų veiklos teritorijose esančių teismų po 2 narius,  Kauno –3 narius, Vilniaus – 6 narius. 
Valdyba pirmame posėdyje, pirmininko pasiūlymu, išrenka pirmininko pavaduotoją, iždininką – narių sąrašo tvarkytoją.
22. Valdyba vykdo visuotinio narių susirinkimo sprendimus. Valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus pusiau, priimamas sprendimas, už kurį balsavo Asociacijos pirmininkas. Valdybos posėdis teisėtas, kai dalyvauja daugiau nei pusė jos narių. Valdyba gali kreiptis į narius, prašydama raštu pareikšti savo nuomonę svarbiais klausimais.
23. Valdybos darbas organizuojamas komitetų pagrindu. Komitetui vadovauja valdybos narys, o į komiteto sudėtį gali būti įtraukiamas bet kuris Asociacijos narys. Komitetas valdybai nutarus parengia savo pasiūlymus ir išvadas, kurie aprobuojami valdybos posėdyje.
24. Valdybos posėdžiai paprastai rengiami kas du mėnesius, bet ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Asociacijos valdybos posėdžiams pirmininkauja Asociacijos pirmininkas, o jam nesant pavaduotojas arba kitas valdybos posėdžiui pirmininkauti išrinktas valdybos narys.25. Valdybos darbo organizavimui užtikrinti Asociacijos pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka gali pasitelkti teismo darbuotoją arba kitą organizacinių sugebėjimų turintį asmenį.
26. Asociacijos pirmininko teisės ir pareigos.
Asociacijos valdybos posėdžiams pirmininkauja Asociacijos pirmininkas. Pirmininkas organizuoja valdybos sprendimų vykdymą. 
Pirmininkas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, rengia ir pateikia visuotiniam narių susirinkimui Asociacijos veiklos ataskaitą, skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbimą, organizuoja savanoriškus darbus Vyriausybės nustatyta tvarka, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir šiuose įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus.
Pirmininkas turi teisę priimti sprendimus skubiai iškilusiais klausimais vienasmeniškai, gavęs žodinį daugiau nei pusės valdybos narių pritarimą.
Pirmininkas atstovauja Asociacijai visuomenėje, santykiuose su kitomis organizacijomis, įmonėmis, įstaigomis bei institucijomis, taip pat sudaro sandorius Asociacijos vardu.
Pirmininkas atstovauja Asociacijai sudarant bendradarbiavimo sutartis su kitomis teisininkų organizacijomis. Nesant pirmininko, šias pareigas atlieka pirmininko pavaduotojas. Pirmininkui pavedus, pavaduotojas gali atlikti pirmininko pareigas ir kitais atvejais.
27. Revizijos komisija.
Revizijos komisija susideda iš pirmininko ir 2 narių.
Išrinkta revizijos komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką. Kasmet revizijos komisija kontroliuoja finansinę Asociacijos veiklą. Revizijos komisija atsiskaito Asociacijos visuotiniame narių susirinkime.
28. Asociacijos lėšų šaltiniai:
1)      narių mokesčiai,
2)      kitos teisėtai gautos lėšos.
Nario mokestis mokamas kartą per metus, paprastai sausio mėnesį. 
Asociacija turi teisę gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 
29. Asociacijos lėšos naudojamos visuotinio susirinkimo ar valdybos nutarimais, šiuose įstatuose numatytai Asociacijos veiklai vystyti. Turto bei lėšų apskaitos tvarkymas gali būti pavedamas finansininkui arba įmonei. 
Asociacijos valdyba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 dienos turi parengti praėjusių finansinių metų Asociacijos veiklos ataskaitą. Ataskaita pateikiama tvirtinti artimiausiam visuotiniam narių susirinkimui.
30. Asociacija pertvarkoma ir pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.


LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ETIKOS KODEKSAS

(Patvirtintas 2006 m. birželio 28 d. Visuotiniame teisėjų susirinkime, Vilniuje)

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis
Šis Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas (toliau – kodeksas) nustato pagrindinius Lietuvos Respublikos teisėjų (toliau – teisėjų) elgesio principus. Kodeksas reglamentuoja teisėjų elgesį tiesioginių pareigų atlikimo metu ir elgesį, nesusijusį su tiesioginių pareigų atlikimu.

2 straipsnis. Kodekso tikslas
Kodekso tikslas – apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis teisėjas, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu; įtvirtinti, kad teisingumas ir kitos bendrai priimtos žmogiškosios vertybės teismų veikloje turi prioritetą; didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais, kelti jų autoritetą.

3 straipsnis. Kodekso taikymas
Šis kodeksas be išlygų taikomas visiems teisėjams.

4 straipsnis. Kodekso šaltiniai
Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Jungtinių Tautų Pagrindiniais Teismų Nepriklausomumo Principais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis, Visuotine teisėjo chartija bei Europos teisėjų chartija „Dėl teisėjų statuso“, kitais teismų ir teisėjų veiklą reglamentuojančiais nacionaliniais ir tarptautiniais aktais.

II SKYRIUS
PAGRINDINIAI TEISĖJŲ ELGESIO PRINCIPAI

5 straipsnis. Pagrindiniai teisėjų elgesio principai
Pagrindiniai teisėjų elgesio principai šie:
1) pagarba žmogui;
2) pagarba ir lojalumas valstybei;
3) teisingumas ir nešališkumas;
4) nepriklausomumas;
5) konfidencialumas;
6) skaidrumas ir viešumas;
7) sąžiningumas ir nesavanaudiškumas;
8) padorumas;
9) pavyzdingumas;
10) pareigingumas;
11) solidarumas;
12) profesinės kvalifikacijos kėlimas.

6 straipsnis. Pagarba žmogui 
Vadovaudamasis pagarbos žmogui principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) gerbti žmogų, jo teises ir laisves;
2) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai;
3) pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas, dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai; tačiau teisėjas turi būti reiklus proceso tvarkos pažeidėjams;
4) laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis;
5) atliekant pareigas, gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, jokia forma ar būdu neskatinti jų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti.

7 straipsnis. Pagarba ir lojalumas valstybei
Vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) laikytis duotos teisėjo priesaikos;
2) elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija;
3) atsižvelgti į tai, kad viešai reiškiama asmeninė nuomonė apie konkrečias bylas gali būti suvokiama kaip oficiali;
4) tarnybinį pažymėjimą, mantiją, ženklus naudoti tik vykdant savo pareigas teisės aktų nustatyta tvarka, vertinti juos ir saugoti.

8 straipsnis. Teisingumas ir nešališkumas
Vadovaudamasis teisingumo ir nešališkumo principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) kalba, veiksmais, priimamais sprendimais nediskriminuoti atskirų asmenų ar visuomenės grupių dėl lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, rasės, religijos ar įsitikinimų, odos spalvos, tautybės ar etninės priklausomybės, šeimyninės padėties ir imtis teisėtų priemonių pastebėtai diskriminacijai pašalinti;
2) neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus ir nereikšti išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais;
3) nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms, bylose dalyvaujantiems asmenims;
4) nagrinėjant bylas nepasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų, žiniasklaidos priemonių, visuomenės bei atskirų asmenų įtakai;
5) konfliktinėse situacijose elgtis nešališkai, ieškoti objektyviausio ir teisingiausio sprendimo;
6) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui;
7) nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais;
8) vengti viešų pasisakymų leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį, taip pat nesvarstyti nagrinėjamos bylos su proceso dalyviais ne teismo proceso metu;
9) neatstovauti teisme, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus, pranešti teismo pirmininkui, jei teisėjo ar jo šeimos narių, giminaičių byla teisminga tam teismui, kuriame teisėjas dirba, kad pastarasis spręstų klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui, o jei byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme, kad būtų užtikrintas nešališkumas. 
10) nereikšti asmeninės nuomonės nagrinėjamose konkrečiose bylose bendraujant su visuomene ir žiniasklaida.

9 straipsnis. Nepriklausomumas
Vadovaudamasis nepriklausomumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) vykdant teisingumą, gerbti Lietuvos Respublikos Konstitucijos teismams ir teisėjams suteiktą nepriklausomumą;
2) vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimų priėmimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymą bei imtis priemonių tokiai veiklai nutraukti;
3) neprisiimti įsipareigojimų ar nesiimti veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti teisėjo pareigas ar apribos jo, kaip teisėjo veiksmus;
4) atliekant pareigas laikytis savo įsipareigojimo būti nepriklausomu ir neturėti asmeninio intereso;
5) ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje;
6) priimant sprendimus būti savarankišku ir nepriklausomu nuo kitų teisėjų nuomonės, pareikštos ne įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Konfidencialumas
Vadovaudamasis konfidencialumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) griežtai laikytis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ir kitos neskelbtinos informacijos apsaugos reikalavimų, neatskleisti bylos nagrinėjimo metu gautos konfidencialios informacijos;
2) nenaudoti, pažeidžiant įstatymus, savo viešojoje veikloje ir privačiame gyvenime informacijos, kurią jis sužinojo bylos nagrinėjimo metu.

11 straipsnis. Skaidrumas ir viešumas
Vadovaudamasis skaidrumo ir viešumo principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) užtikrinti savo veiksmų ir priimamų sprendimų viešumą, pačiam ar per spaudos atstovus pateikti visuomenei savo priimtų sprendimų motyvus, kiek leidžia teisės aktų nustatytos ribos;
2) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;
3) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti informaciją visuomenei.

12 straipsnis. Sąžiningumas ir nesavanaudiškumas
Vadovaudamasis sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) elgtis taip, kad šeimos, visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui;
2) nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus;
3) nesinaudoti teismo turtu ir teikiamomis galimybėmis ne tarnybinei veiklai bei vengti valstybės turto ir lėšų nekompetentingo naudojimo, vykdant tarnybines funkcijas;
4) nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi;
5) būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ir juridinių asmenų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, paveikti nagrinėjamos bylos eigą;
6) nedalyvauti finansinėje ar komercinėje veikloje, naudojantis savo pareigomis.

13 straipsnis. Padorumas
Vadovaudamasis padorumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti;
2) nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu;
3) darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai;
4) netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo;
5) nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti smurto;
6) susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas;
7) kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardą.

14 straipsnis. Pavyzdingumas
Vadovaudamasis pavyzdingumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo;
2) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą;
3) būti tolerantiškam, punktualiam ir paslaugiam; 
4) teismo posėdžio metu nerodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo;
5) nemoralizuoti teismo procese dalyvaujančių asmenų;
6) posėdžio metu būti oficialiu, kantriu ir mandagiu;
7) visada veikti profesionaliai ir humaniškai;
8) pripažinti savo klaidas ir jas taisyti;
9) nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių ir toksinių medžiagų ne medicinos tikslais;
10) tobulinti savo kalbos ir bendravimo kultūrą;
11) privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija.

15 straipsnis. Pareigingumas
Vadovaudamasis pareigingumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) surašyti procesinius dokumentus taip, kad jie atitiktų įstatymų ir valstybinės kalbos reikalavimus;
3) savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai;
4) gilintis į nagrinėjamų bylų esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, tačiau nevilkinti teismo proceso;
5) reaguoti į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus.

16 straipsnis. Solidarumas
Vadovaudamasis solidarumo principu teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu; 
2) padėti vienas kitam darbinėje veikloje, keistis įgyta patirtimi ir žiniomis;
3) padėti vienas kitam apsiginti nuo šmeižto žiniasklaidoje, neadekvačios kritikos ar profesinio diskreditavimo.

17 straipsnis. Profesinės kvalifikacijos kėlimas
Vadovaudamasis profesinės kvalifikacijos kėlimo ir karjeros principais teisėjas privalo laikytis šių taisyklių:
1) nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) nesiekti, kad karjerai būtų sudarytos išskirtinės lengvatos.

III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Teisėjai įsipareigoja laikytis šio kodekso reikalavimų.
Teisėjai savo noru priima reikalavimų jų socialiniam statusui ypatumus.
Teismų savivaldos institucijos bei teismų administracijos pareigūnai imasi priemonių užtikrinti, kad šiame kodekse, Teismų įstatyme, tarptautiniuose teisės aktuose nustatytos moralės ir etikos normos būtų žinomos kiekvienam teisėjui ir pretendentui į teisėjus.
Teisėjai už šio kodekso pažeidimus traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka.
Šis Kodeksas įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *